Saulius Lapienis: Perskaičius Delfi interviu su dr. Gintaru Gavėnu tenka patikslinti kai kuriuos branduolinės energetikos konsultanto teiginius.
2012-09-07
Skaitytojo komentaras Delfi straipsniui "Branduolinės energetikos konsultantas: tai, kas dabar vyksta su naująja AE, yra laiko gaišimas". Edmundas Piesarskas, "Ekonominės konsultacijos ir tyrimai", 2012 m. rugsėjo 6 d., Delfi.
Perskaičius minėtą interviu, tenka patikslinti kai kuriuos branduolinės energetikos konsultanto teiginius.
Ištrauka iš interviu.
Klausimas: Edmundas Piesarskas, EKT. Ar tikite, kad AE statybos sąmata bus tokia, kaip kad prognozuoja LR Energetikos ministerija ir Vyriausybė bendrai?
Atsakymas: Dr. Gintaras Gavėnas. Tačiau yra ir gerų pavyzdžių – tiek branduolinių elektrinių statyboje (Kinija, Japonija, Prancūzija), tiek kitų stambių objektų statyboje.
Skaitytojo komentaras.
Branduolinės energetikos projektų konsultantas Dr. Gintaras Gavėnas arba meluoja, arba nežino, kad tiek Prancūzijoje, tiek Japonijoje yra problemų (vėlavimas ir pabrangimas) statant naujausios kartos (III EPR ir III ABWR) reaktorius.
Prancūzija.
Kompanija "Prancūzijos elektra" (pranc. Electricité de France, EDF) planavo, kad pirmasis EPR reaktorius Prancūzijoje (III kartos suslėgto vandens reaktorius), Europoje dar vadinamas Europos reaktoriumi (angl. European Pressurized Reactor), o pasaulyje vadinamas ir Evoliuciniu reaktoriumi (angl. Evolutionary Power Reactor) kainuos 3,3 mlrd. Eurų ir pradės veikti 2012 metais. Šiandienos vertinimais kaina išaugo iki 6 mlrd. Eurų ir statybos pabaiga perkelta į 2016 metus. Tokio paties reaktoriaus statyba pabrango ir vėluoja Suomijoje. Apie tai kalba ir konsultantas dr. G.Gavėnas.
Šaltinis: EDF delays Flamanville 3 EPR project. Nuclear Engineering International. 2011-07-20
Japonija.
Iki avarijos Fukušimos Daiči elektrinėje buvo teigiama, kad Japonijoje iki 2012 metų kovo mėnesio bus baigta Šimane atominės elektrinės 3-io reaktoriaus statyba (III kartos verdančio vandens reaktorius, ABWR). ABWR tipo reaktorius gamina ir tiekia GE-Hitachi, taip pat Toshiba. Kompanija "Chugoku Electric" š.m. gegužės mėnesį pranešė, kad reaktoriaus statybos pabaiga nukeliama neapibrėžtam laikui. Žinoma, vėlavimus galėjo sąlygoti stichinė nelaimė, o taip pat it ugniklanis prasiveržęs Japonijos piliečių nusistatymas prieš atominę energetiką. Bet čia gi Japonija! Jie viską daro tiksliai ir laiku!? (Tai Visagino atominės elektrinės statybų šalininkų argumentas). Deja, gyvenimas net Japonijoje įneša korekcijų.
Šaltinis: Chugoku Electric to delay start of new reactor due to lack of tsunami defense
Taivanis.
Nors konsultantas G. Gavėnas neminėjo Taivanio, vis dėlto šioje šalyje statomi du japoniški ABWR reaktoriai. Tokio paties reaktoriaus statyba planuojama Visagine.
Tuomet Lietuvos piliečiams reikėtų žinoti apie tokios statybos eigą, ypač apie statybos terminų vėlinimo ir kainų kilimo istoriją. Taivanio elektros kompanija (angl. Taiwan Power Company) dar 2007 metais planavo, kad 1-asis Lungmeno atominės elektrinės reaktorius pradės veikti 2009 liepos mėnesį, o 2-asis – 2010 metų liepos mėnesį. Lungmeno AE statyba prasidėjo 1997 metais, bet dėl politinių motyvų statybų pradžia vėlavo. 2000 metais statyba netgi buvo sustabdyta, dėl ko premjeras Tang Fei turėjo atsistatydinti. 2009 metų kovo mėnesį Taivanio elektros kompanija 1-ojo reaktoriaus veiklos pradžią perkėlė į 2011 metus ir tuo pačiu iš vyriausybės paprašė papildomo finansavimo. Pradinė abiejų reaktorių kaina buvo 6,77 mlrd. JAV dolerių, bet Taivanio elektros kompanija iš vyriausybės papildomai paprašė 1,16 mlrd. JAV dolerių. Vėluojanti 1-ojo reaktoriaus komercinės veiklos pradžia iš 2009 metų liepos mėnesio buvo perkelta į 2011 gruodžio mėnesį, tačiau ir šis terminas jau yra perkeltas dar neskelbiamai datai.
Šį pavyzdį Taivanyje pateikiau tik tam, kad net nesant Japonijos kompanijų kaltės naujausių ABWR reaktorių statyba kitose šalyse gali įstrigti dėl politinių motyvų (Lietuvoje tai jau vyksta). Tačiau galimi ir kiti scenarijai. Lietuva nuolat ir neišvengiamai besiskolindama (prisiminkime Sodros situaciją, masinę jaunimo emigraciją, ir didėjantį skurstančių pensininkų armiją) gali net bankrutuoti. Kas tuomet?
Kinija.
Nenagrinėsiu konkrečių reaktorių statybų Kinijoje pavyzdžių, beje, ir ekonominius duomenis apie Kiniją nėra lengva surinkti. Viena jau yra žinoma, kad Kinijos apetitas pasistatyti apie 80 naujų atominių elektrinių ir taip pavyti JAV (104 AE) sumažėjo vos iki 20 AE. Didžiulę įtaką padarė vėjo ir Saulės energetikos plėtra Kinijoje. Ne tik plėtra, bet ir pasaulinio dydžio kompanijų, gaminančių įrengimus, atsiradimas.
Taigi konsultanto dr. G. Gavėno pateikiama sėkmingų naujausios kartos reaktorių statybos vizija apauga didžiulėmis abejonėmis.
Ištrauka iš interviu.
Klausimas: Edmundas Piesarskas, EKT. Kokios šiuo metu vyrauja branduolinių reaktorių technologijos pasaulyje ir ar yra esminių skirtumų tarp jų?
Atsakymas: Dr. Gintaras Gavėnas. Galima sakyti yra 2 dominuojančios technologijos – verdančio vandens sluoksnio ir suslėgto vandens reaktorius; Abi pagrindinės technologijos turi savo pranašumų ir trūkumų, tačiau tie skirtumai yra specialistų ir mokslininkų diskusijų objektas; mane stebina, kai populiarioje spaudoje ir politinėse diskusijose 2 - 3 sakiniais bandoma įrodyti, kuri technologija geresnė.
Skaitytojo komentaras arba ... bandymas atsakyti 2-3 sakiniais:
ABWR (verdančio vandens) radioaktyvaus kuro strypai yra reaktoriaus apačioje, o EPR (suslėgto vandens) viršuje. Įvykus avarijai (tokiai pačiai kaip Fukušimoje) ABWR reaktoriaus atveju susilydę radioaktyvūs kuro strypai, pakeliui išlydę betoninį pamatą, suteka į žemę, o EPR reaktoriaus atveju liktų (gal būt?) reaktoriaus metalinio korpuso dugne (tiesa, tokiuose reaktoriuose dar nebuvo avarijų). Sutekėjusios į žemę radioaktyvios "lavos" niekada neiškrapštysi, ir neapsaugosi nuo gruntinių vandenų užteršimo.
Perskaičius minėtą interviu, tenka patikslinti kai kuriuos branduolinės energetikos konsultanto teiginius.
Ištrauka iš interviu.
Klausimas: Edmundas Piesarskas, EKT. Ar tikite, kad AE statybos sąmata bus tokia, kaip kad prognozuoja LR Energetikos ministerija ir Vyriausybė bendrai?
Atsakymas: Dr. Gintaras Gavėnas. Tačiau yra ir gerų pavyzdžių – tiek branduolinių elektrinių statyboje (Kinija, Japonija, Prancūzija), tiek kitų stambių objektų statyboje.
Skaitytojo komentaras.
Branduolinės energetikos projektų konsultantas Dr. Gintaras Gavėnas arba meluoja, arba nežino, kad tiek Prancūzijoje, tiek Japonijoje yra problemų (vėlavimas ir pabrangimas) statant naujausios kartos (III EPR ir III ABWR) reaktorius.
Prancūzija.
Kompanija "Prancūzijos elektra" (pranc. Electricité de France, EDF) planavo, kad pirmasis EPR reaktorius Prancūzijoje (III kartos suslėgto vandens reaktorius), Europoje dar vadinamas Europos reaktoriumi (angl. European Pressurized Reactor), o pasaulyje vadinamas ir Evoliuciniu reaktoriumi (angl. Evolutionary Power Reactor) kainuos 3,3 mlrd. Eurų ir pradės veikti 2012 metais. Šiandienos vertinimais kaina išaugo iki 6 mlrd. Eurų ir statybos pabaiga perkelta į 2016 metus. Tokio paties reaktoriaus statyba pabrango ir vėluoja Suomijoje. Apie tai kalba ir konsultantas dr. G.Gavėnas.
Šaltinis: EDF delays Flamanville 3 EPR project. Nuclear Engineering International. 2011-07-20
Japonija.
Iki avarijos Fukušimos Daiči elektrinėje buvo teigiama, kad Japonijoje iki 2012 metų kovo mėnesio bus baigta Šimane atominės elektrinės 3-io reaktoriaus statyba (III kartos verdančio vandens reaktorius, ABWR). ABWR tipo reaktorius gamina ir tiekia GE-Hitachi, taip pat Toshiba. Kompanija "Chugoku Electric" š.m. gegužės mėnesį pranešė, kad reaktoriaus statybos pabaiga nukeliama neapibrėžtam laikui. Žinoma, vėlavimus galėjo sąlygoti stichinė nelaimė, o taip pat it ugniklanis prasiveržęs Japonijos piliečių nusistatymas prieš atominę energetiką. Bet čia gi Japonija! Jie viską daro tiksliai ir laiku!? (Tai Visagino atominės elektrinės statybų šalininkų argumentas). Deja, gyvenimas net Japonijoje įneša korekcijų.
Šaltinis: Chugoku Electric to delay start of new reactor due to lack of tsunami defense
Taivanis.
Nors konsultantas G. Gavėnas neminėjo Taivanio, vis dėlto šioje šalyje statomi du japoniški ABWR reaktoriai. Tokio paties reaktoriaus statyba planuojama Visagine.
Tuomet Lietuvos piliečiams reikėtų žinoti apie tokios statybos eigą, ypač apie statybos terminų vėlinimo ir kainų kilimo istoriją. Taivanio elektros kompanija (angl. Taiwan Power Company) dar 2007 metais planavo, kad 1-asis Lungmeno atominės elektrinės reaktorius pradės veikti 2009 liepos mėnesį, o 2-asis – 2010 metų liepos mėnesį. Lungmeno AE statyba prasidėjo 1997 metais, bet dėl politinių motyvų statybų pradžia vėlavo. 2000 metais statyba netgi buvo sustabdyta, dėl ko premjeras Tang Fei turėjo atsistatydinti. 2009 metų kovo mėnesį Taivanio elektros kompanija 1-ojo reaktoriaus veiklos pradžią perkėlė į 2011 metus ir tuo pačiu iš vyriausybės paprašė papildomo finansavimo. Pradinė abiejų reaktorių kaina buvo 6,77 mlrd. JAV dolerių, bet Taivanio elektros kompanija iš vyriausybės papildomai paprašė 1,16 mlrd. JAV dolerių. Vėluojanti 1-ojo reaktoriaus komercinės veiklos pradžia iš 2009 metų liepos mėnesio buvo perkelta į 2011 gruodžio mėnesį, tačiau ir šis terminas jau yra perkeltas dar neskelbiamai datai.
Šį pavyzdį Taivanyje pateikiau tik tam, kad net nesant Japonijos kompanijų kaltės naujausių ABWR reaktorių statyba kitose šalyse gali įstrigti dėl politinių motyvų (Lietuvoje tai jau vyksta). Tačiau galimi ir kiti scenarijai. Lietuva nuolat ir neišvengiamai besiskolindama (prisiminkime Sodros situaciją, masinę jaunimo emigraciją, ir didėjantį skurstančių pensininkų armiją) gali net bankrutuoti. Kas tuomet?
Kinija.
Nenagrinėsiu konkrečių reaktorių statybų Kinijoje pavyzdžių, beje, ir ekonominius duomenis apie Kiniją nėra lengva surinkti. Viena jau yra žinoma, kad Kinijos apetitas pasistatyti apie 80 naujų atominių elektrinių ir taip pavyti JAV (104 AE) sumažėjo vos iki 20 AE. Didžiulę įtaką padarė vėjo ir Saulės energetikos plėtra Kinijoje. Ne tik plėtra, bet ir pasaulinio dydžio kompanijų, gaminančių įrengimus, atsiradimas.
Taigi konsultanto dr. G. Gavėno pateikiama sėkmingų naujausios kartos reaktorių statybos vizija apauga didžiulėmis abejonėmis.
Ištrauka iš interviu.
Klausimas: Edmundas Piesarskas, EKT. Kokios šiuo metu vyrauja branduolinių reaktorių technologijos pasaulyje ir ar yra esminių skirtumų tarp jų?
Atsakymas: Dr. Gintaras Gavėnas. Galima sakyti yra 2 dominuojančios technologijos – verdančio vandens sluoksnio ir suslėgto vandens reaktorius; Abi pagrindinės technologijos turi savo pranašumų ir trūkumų, tačiau tie skirtumai yra specialistų ir mokslininkų diskusijų objektas; mane stebina, kai populiarioje spaudoje ir politinėse diskusijose 2 - 3 sakiniais bandoma įrodyti, kuri technologija geresnė.
Skaitytojo komentaras arba ... bandymas atsakyti 2-3 sakiniais:
ABWR (verdančio vandens) radioaktyvaus kuro strypai yra reaktoriaus apačioje, o EPR (suslėgto vandens) viršuje. Įvykus avarijai (tokiai pačiai kaip Fukušimoje) ABWR reaktoriaus atveju susilydę radioaktyvūs kuro strypai, pakeliui išlydę betoninį pamatą, suteka į žemę, o EPR reaktoriaus atveju liktų (gal būt?) reaktoriaus metalinio korpuso dugne (tiesa, tokiuose reaktoriuose dar nebuvo avarijų). Sutekėjusios į žemę radioaktyvios "lavos" niekada neiškrapštysi, ir neapsaugosi nuo gruntinių vandenų užteršimo.
Pabaigai retorinis skaitytojo klausimas konsultantui dr. G. Gavėnui.
Ar protingas šeimininkas savo nuosavo namo antrame/trečiame aukšte įrenginėtų (projektuotų) nuotekų valymo baseiną? Tikrai ne. Ar protingas projektuotojas daugiabučio namo ketvirtame/penktame aukšte projektuotų nuotekų valymo baseiną. Matyt, kad ne. O štai Hitachi savo siūlomame ABWR projekte panaudotiems radioaktyvaus kuro strypams aušinti baseiną suprojektavo ... net ketvirtame aukšte. Šiuo metu "Ketvirto aukšto faktorius" po avarijos Fukušimos Daiči 3-iojo reaktoriaus pastate yra viso pasaulio problema.
Saulius Lapienis
Tarybos pirmininko pavaduotojas
Lietuvos žaliųjų sąjūdis
Tel.: 869992990
sauliuslapienis@gmail.com
Ar protingas šeimininkas savo nuosavo namo antrame/trečiame aukšte įrenginėtų (projektuotų) nuotekų valymo baseiną? Tikrai ne. Ar protingas projektuotojas daugiabučio namo ketvirtame/penktame aukšte projektuotų nuotekų valymo baseiną. Matyt, kad ne. O štai Hitachi savo siūlomame ABWR projekte panaudotiems radioaktyvaus kuro strypams aušinti baseiną suprojektavo ... net ketvirtame aukšte. Šiuo metu "Ketvirto aukšto faktorius" po avarijos Fukušimos Daiči 3-iojo reaktoriaus pastate yra viso pasaulio problema.
Saulius Lapienis
Tarybos pirmininko pavaduotojas
Lietuvos žaliųjų sąjūdis
Tel.: 869992990
sauliuslapienis@gmail.com
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.