"Kauno grūdai": Vievio paukštyną nuo bankroto gelbėti jau per vėlu
2012-08-09
Bendrovė atšaukė pasiūlymą suteikti 54 mln. litų tikslinę paskolą, kuria būtų galėję atsiskaityti su visais kreditoriais
Didžiausias Vievio paukštyno akcininkas ir kreditorius AB "Kauno grūdai" išsiuntė pranešimą paukštyno bankroto administratoriui UAB "Valeksa" ir informavo, kad atšaukia savo pasiūlymą suteikti tikslinę paskolą, kuria paukštynas būtų galėjęs atsiskaityti su visais kreditoriais, atkurti mokumą ir nutraukti bankroto bylą. Išgelbėti paukštyną nuo bankroto dar pavasarį susitarė 54% akcijų valdantys Vievio paukštyno akcininkai, jų susitarimas patvirtintas visuotiniame akcininkų susirinkime balandį, tačiau naujai paskirtas paukštyno bankroto administratorius atsisakė pasirašyti sutartį ir priimti 54 mln. litų tikslinę paskolą iš "Kauno grūdų".
Pasiūlymas gelbėti Vievio paukštyną ir atkurti stabilią jo veiklą atšaukiamas dėl priešiškų paukštyno bankroto administratoriaus veiksmų, kuris iš pradžių atsisakė priimti paskolą ir atsiskaityti su kreditoriais, vėliau nutraukė visas bendradarbiavimo sutartis, o galiausiai pareikalavo per teismo patvirtintą nepagrįstai trumpą laiką - dvi savaites - iš paukštyno išvežti 750 tūkst. "Kauno grūdams" priklausančių vištų.
"Per prievartą mielas nebūsi - paukštyno bankroto administratorius aiškiai parodė, kad mūsų pagalbos Vievio įmonei nereikia. Trumpiausias kelias atsiskaityti su visais kreditoriais ir leisti įmonei vėl atsistoti ant kojų administratoriui ir kai kuriems kreditoriams nepasirodė patrauklus. Verslo logikos prasme to neįmanoma paaiškinti, todėl šis kelias nėra mūsų”, - sako Tautvydas Barštys, "Kauno grūdų" valdybos pirmininkas.
Paukštyno bankroto administratorius tikslinę 54 mln. litų dydžio paskolą iš "Kauno grūdų" priimti atsisakė motyvuodamas Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, kuris pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą. Tačiau pasak teisininkų, administratorius nesiėmė jokių priemonių ir neginčijo teismo priimto paukštynui nenaudingo sprendimo, nors pagal savo įgaliojimus privalėjo tai daryti. Į teismą, prašydama panaikinti akcininkų sprendimą, kreipėsi "Vičiūnų" įmonių grupei priklausanti UAB "Bona Lux", siekdama sukurti bankroto administratoriui formalią priežastį atsisakyti priimti paskolą, neleisti atsiskaityti su visais kreditoriais ir nutraukti bankroto bylą, nors "Vičiūnų" įmonių grupė prisistato didžiausiu paukštyno kreditoriumi.
"Bankroto procese kreditoriai turi vieną pagrindinį interesą - atgauti skolą, tačiau jei jie deda pastangas, kad užkirstų kelią tokiai galimybei, galima manyti, kad turi kitų, galimai neteisėtų tikslų. Vienas tokių galėtų būti siekis susigrąžinti permoką už įsigytą kito kreditoriaus skolą ir dar iš to uždirbti. Tačiau bankrutuojanti įmonė neturi teisės mokėti kreditoriui daugiau, nei yra jo teismo patvirtintas reikalavimo dydis. Toks kreditorius gali siekti, kad jo naudai įkeistas turtas, iki jis bus parduodamas iš varžytinių, dirbtinai kuo labiau nuvertėtų, jeigu jis pretenduoja tą turtą pasiimti po neįvykusių varžytinių ar pirkti kuo pigiau per susijusius asmenis ir vėliau parduoti daug didesne verte. Gali būti, kad šiuo keliu jau einama Vievio paukštyno bankroto procese, neveikiančių paukštyno kompleksų vertė kasdien krenta", - sako Aivaras Raišutis, Vilniaus advokatų kontoros SPES advokatas.
Pasak teisininkų, paukštyno bankroto byla toliau tęsis, o kreditorių reikalavimai atgauti skolas ir toliau liks nepatenkinti. Kaip ir kada jiems bus grąžinamos susikaupusios beveik 54 mln. litų skolos - nežinia. Jei sustabdęs veiklą paukštynas turės būti parduodamas iš varžytinių, jo kaina bus keliasdešimt kartų mažesnė - tik kaip tušti pastatai ir sklypas. Tokiu atveju kreditoriai gali išvis nebeatgauti jiems priklausančių skolų.
"Linkime, kad administratorius ir jam talkinantys paukštyno kreditoriai sugebėtų užtikrinti stabilią paukštyno veiklą, išlaikytų darbo vietas, turėtas rinkas ir reputaciją - tai buvo didžiausias ir ilgiausiai dirbantis paukštynas Lietuvoje. 350 darbuotojų likimas dabar jų rankose, tačiau mes, kaip įmonės akcininkas, visuomet liekame atviri pasiūlymams bendradarbiauti ir padėti Vievio paukštynui išlikti", - sako T. Barštys.
Pagal pavasarį priimtą Vievio paukštyno akcininkų susitarimą ir parengtą ilgalaikį paukštyno gaivinimo planą, buvo planuojama, kad atsiskaičius su kreditoriais ir atkūrus paukštyno veiklą per artimiausius ketverius metus Vievio paukštynas būtų galėjęs maždaug penktadaliu padidinti gamybos apimtis ir surinkti 1 mln. kiaušinių per dieną. Tokiu atveju paukštynas būtų tapęs didžiausiu kiaušinių ir jų produkcijos gamintoju Baltijos šalyse ir užimtų apie 30 proc. rinkos.
Buvo ketinama investuoti į platesnį eksportui skirtų kiaušinių produktų asortimentą: kiaušinių miltelių, baltymų, įvairių produktų restoranams ir viešajam maitinimui gamybą. Tai būtų leidę papildomai įdarbinti apie 150 naujų darbuotojų. Dar pavasarį paukštyne dirbo vidutiniškai 350 žmonių, šiuo metu jie atleidžiami.
Vievio paukštyno skolos kreditoriams susikaupė dėl per anksti Vievyje įgyvendintos Europos Sąjungos Direktyvos, nuo 2012 m. sausio 1 d. uždraudusios auginti dedekles minimalių vištų apsaugos reikalavimų neatitinkančiuose narvuose, kurie buvo skubotai įsigyti iš Vievio paukštyno akcininko "TE SO TEN ELSEN GMBH & CO, KG" iš Vokietijos, taip pat ir kitų nepagrįstų vadovų sprendimų 2009-2010 metais. Visoje Europoje 2011 m. pašarų kainos buvo aukštos, o kiaušinių - kritusios dėl gausios produkcijos pasiūlos.
Daugiau informacijos: Rita Saunorytė Norutienė, "Publicum FComm" projektų vadovė, T +370 5 249 9087, M +370 682 95377, r.norutiene@publicum.lt.
Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.