Didžiausias Lietuvos energijos išteklius – efektyvus energijos vartojimas

2011-11-21

Atlikus daugiabučių namų renovaciją sutaupoma ne tik iki 75 proc. išlaidų šildymui, žymiai padidėja būsto vertė, tausojami gamtiniai ištekliai ir aplinka. Įsibėgėjant šildymo sezonui, žmonės perskaičiuoja savo išlaidas, palyginimui: senos statybos nerenovuotame name 60 kv/m butas už šilumą moka apie 322 Lt. per mėnesį, o renovuotame, kartu su palūkanomis už renovacijos paskolą bankui, - apie 166 Lt. Tačiau kodėl tiek daug gyventojų vis dar nesiryžta renovacijai ir kasmet moka vis didėjančias sumas už šildymą?

Kalbėti ir diskutuoti būsto renovacijos ir efektyvaus energijos taupymo klausimais lapkričio 9 d. buvo sukviesti ministerijų, namų savininkų bendrijų atstovai, verslininkai ir mokslininkai. Konferenciją organizavo asociacija Lietuvos – Vokietijos forumas, tarptautinis B. Galdikas fondas kartu su Vilniaus Gedimino technikos universitetu, Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais bei Hanza Parlamentu (VFR). Renginyje buvo iškelti pagrindinės problemos ir pasiūlymai, kaip pagerinti susidariusią padėtį.

Daugiabučių gyventojams atstovaujantis Juozas Antanaitis pabrėžė, jog norint sumažinti išlaidas už buto šildymą, būtina patiems butų savininkams būti atsakingiems už savo namą, jį laiku renovuoti, rinkti privalomų būsto atnaujinimo darbų kaupiamąsias įmokas. Būtina į renovacijos programą aktyviau įtraukti savivaldybes, kad kiekviename mieste būtų parengti renovacijos planai, nustatyti prasčiausios būklės namai, parengti konkretiems namams skirti pasiūlymai, informuojami gyventojai.

Pranešėjas Lauri Suu iš Estijos pasakojo, kad pastarojoje, skirtingai nuo Lietuvos, būsto renovaciją remia ne tik valstybinėmis subsidijomis, bet ir lengvatinėmis apdraustomis paskolomis per būsto renovacijos fondą "KredEx". Per agentūrą būsto paskola suteikiama 20-čiai metų su 10 metų fiksuotu laikotarpiu ir iki 4,4 proc. metinių palūkanų, tuo tarpu, palyginimui, komercinė paskola suteikiama tik 10 - čiai metų su 5 metų fiksuotu laikotarpiu ir metinėmis palūkanomis iki 10 proc. Lietuvoje, anot Ūkio banko komercijos tarnybos vadovo Justo Babarsko, būsto renovacijos paskolos draudimas taip pat galėtų būti efektyvi renovacijos programos skatinimo priemonė.

Pranešėjas Jörg Wortmann iš Vokietijos priminė aktualią temą – vėdinimą. Butuose, kur sudėti sandarūs plastikiniai langai, gyventojai susiduria su sveikatai žalingu pelėsiu. Tyrimas rodo, jog keturių asmenų šeima per dieną nevėdinamame bute į orą išskiria 10-15 litrų vandens, o per valandą anglies dvideginio koncentracija peržengia leistinas jo higienines normas. Atidarinėjant langus prarandama brangi šiluma- tad išeitis specialūs vėdinimo įrenginiai, sveikesniam ir šiltesniam gyvenimui bei padedantys ženkliai mažiau būti priklausomiems nuo kuro kainų ir šilumos tiekėjų.

Taupyti energiją - reiškia mažiau naudoti ir iškastinio kuro, jį keičiant atsinaujinančiais šaltiniais. LSEA tarybos narys Darius Stankevičius siūlo į renovaciją žiūrėti plačiau ir taikyti naujus būdus taupant energiją. Vienas iš jų – naujoji energija (saulės kolektoriai), atsiperkanti per penkerius metus.

Aplinkos ministerijos būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė pristatė būsto renovacijos vyriausybės programą. Gyventojams, iki 2013 m. gruodžio 31 d. atnaujinusiems daugiabučius namus ir pasiekusiems ne mažesnę kaip D energetinio naudingumo klasę ir šilumos energijos sąnaudas sumažinusiems ne mažiau kaip 40 proc., valstybė papildomai finansuos 15 proc. modernizavimo išlaidų. Bendra valstybės parama daugiabučio namo atnaujinimui siektų apie 50 proc.

Nepasiturinčioms šeimoms ir asmenims ir toliau nereikės mokėti jokių su modernizavimu susijusių išlaidų, kadangi už juos tai padarys valstybė.

Verslininkų nuomone, reikėtų sukurti tinkamą būsto renovavimo įmonių inžinierių ir statybininkų atestacijos sistemą. Gyventojai ir valstybė, organizuodami darbų konkursus, turėtų atsižvelgti ne į mažiausią kainą, o į kokybę ir rangovo profesionalumą. Renovacijos procesus pagreitintų profesionalus programos monitoringas, šiuo metu vykstantis tik "popieriniu" lygmeniu.

Rimantė Černiauskaitė
vadovė
Asociacija "Lietuvos - Vokietijos forumas"
Tel.: 861857709
info@ltdeforumas.lt

Norint naudoti pateiktą informaciją rekomenduojame susisiekti su žinutės autoriumi.